žabalas

1 žãbalas, -à adj. (3^b) J, Š, J.Jabl, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; Sut, Kos58, RtŽ, G122, LsB478, M, L, Rtr, E 1. PnmA, Graž, Krs, Vžns, ČrP, Št, Mšg aklas: Tas švogeris buvo viena akia žãbalas Pl. Žãbalas su visu, nemato šviesos Pb. Ne žãbalas, tik pasmerkęs Žl. Žabalà, kurčionas, kur jai dėties Sug. Apjako mergaitė i toliau da žabalèsnė Dglš. Metė su akmeniu, teko kakton, ir paliko žãbalas Svn. Pamečiau lazdą – gatava, vat jau žabalám žmogui bloga Rk. Kap tik senas, tai ir kurčias, ir žãbalas Nmč. Šuva buvo žãbalas Č. Čigonai mano vyrą apšavo – žãbalą arklį išmainė Aln. ^ Graibais tu kai žãbalas apie tvorą Upn. Pasitaikė (Nusisekė Žl, nustiko Kzt) kaip žãbalai vištai grūdas Mlt, Užp. Pasigodyjo kaip žabalái vištai grūdas Ppl. Grabinėja patamsy kai žãbalas Tr. Kas tu čia čiupinėjies kaip žãbalas Slk. Aklas žãbalą vedžioja Ant. Žabalas žabalą duobėn inveda O. Žabalám kelio neparodysi JT226. Kogi žãbalas verktų, kad kelią matytų Ds. Žabalas daugiau pamato, kurčias daugiau užgirsta, o šlubas toliau nueina (iron.) LTR(Slk). Žabalà višta ant laktos neužskris JT414. Žãbalas arklys nesbaido JT360. Be šunio namai kurti, be vaikų žabali Aln. Kad žabalas, tai ir durnas LTR(Kp). Nors ir žabala, bil su pasoga LTR(Pn). Yr teisybė ant svieto, tik žabalà JT414. Greitas darbas žabalas LTR(Km). Iš greito darbo žabalas gimsta LTR(Ds). Be rankų, be kojų žabalus vedžioja (lazda) LTR(Rk). Žãbalas karvelis visą svietą aplaksto (laiškas) JT503. Kumelaitė žabalaĩtė veda kelią be vadelių, atsigrįžti – nėr vėželių (laivelis plaukia) Pnd. Tėvas aukštas, močia plati, sūnus greitas, duktė žabalà (dangus, žemė, vėjas, naktis) Brž.

žabalaĩ adv.: Pradėjo kilti ir žabalai atsitrenkti į Šatrį naktiniai mašalai rš. | prk.: Vakar žabalaĩ (be įnagio) nuėjau karvių saugot, tai negalėjau susitvarkyt Slm. Jie teip žabalaĩ turiasi terminų, jau išdirbtų Mt.

2. Žg, Šl, Pn, Žvr, Brž, Rz, Lnkv, Pnd, Km, Antš, An, Vdšk, Kš, Žž, Skrd, Mrk apyaklis, žlibas, trumparegis, blogai matantis, nepastabus: Mano metų tai ir kurčias, ir žãbalas Jž. Ar žãbalas, ar ką, kad nematai, kur eini? Pbs. Prigėrę, žabalì eina DrskŽ. Viena buvo žabalà, artie tik matydavo Smal. Aš žãbalas ir matau kap per sieksnį Dkš. Pasenau visai, žabalà pasidariau Šmn. Neskaityk patamsy, greit būsi žãbalas Ds. Kurmis, nors išrodo žabalas, bet regi gan gerai Blv. Apsiženijau, a kad ją bala, šluba, kalieka, da ir žabalà (d.) PnmR. Aš ne žabalà, matau, kad reikia duot [ligoninėje pinigų] Ukm. I žabalái, i kurčiai teko būt šeimoj (apsimesti nepastebinčia) Kvr. | Mūsų namai kurčiūs ir žabalì (nieko nėr namie) Sb. Žabalà, al i pažįsta žmogų, i „labas“ pasako Mžš. Kur sukiojies pakraščiais, ar žãbalas kelio? Kp. Tuoj pamatysi, kur kriaučiaus darbas, – kad ir žabalà, pamatau (pašiepiant prastą siuvėją) Rk. 3. užakęs, uždaras, aklinas: Ir prie miškeliui buvo žãbalas ežerelis – velėnom ažaugęs Prng. Užeisi į trobą žabalais langučiais, dūzgiančią tūkstančiais musių, pakvipusią spaudžiamu sūriu, atsisėsi ant suolo, nubrauksi nuo veido prakaitą A.Vencl. | Kol žãbalas kazliukas, nebūna sukirmijęs Mlt. Koja žabalà (kad tik apsiavęs) – ir gerai Aln. ║ Mlt vienagalis (apie storosios žarnos ataugą): Žãbalą žarną pjovė Gdr. 4. NdŽ, Ps, Tr, Dglš, KzR prk. nemokytas, neraštingas, neišmanantis: Žãbalas užaugo: nei skaityti, nei rašyti nemokėjo Jon. Mokytis neleidė, dėl to ir žabalà Šmn. Nemoki lietuvių kalbos, ir žãbalas Švnč. Turėjom šešis vaikus, nenorėjom, kad būtų žabalì – pamokinom Št. Nevisiškai žãbalas esu (moku skaityti) Mlt. Raides pažįstu, o skaityt žãbalas Trgn. Kai moki, tai gerai. Sunku, kai žãbalas žmogus esi, beraštis Ppl. Žãbalas važiuosi [į užsienį], prapulsi Glv. Seniau visi žabalì buvo Žmt. Kur mokytas žmogus, o kur žãbalas Km. Ką tu, žabalà boba, žinai, kur lendi in deputatus! Ant. Farizeušai, levitos ir kunigai žydų žabalais būdami pažinty savęs pačių klausiasi ir nor pažinti Jono Š[vento]: Tu kas esi? SPI81.

◊ nė̃ (neĩ) žãbalo visiškai nieko: Pilna būdavo žvirblių, nebėrai neĩ žãbalo PnmR. Gaidą atamenu, [dainos] žodžių – nė̃ žãbalo Ob. Neĩ žãbalo daiktelio te mano nėra Č.